- šuntakis
- šùntakis sm. (1) J.Jabl, NdŽ, KŽ, šuñtakis (1) NdŽ
1. I, J, M, MitI235(Šd), L, DŽ, OGLII18, NdŽ, KŽ prastas, siauras, klaidus takas: Ėjom šùntakiais, visaip išsilankstydami, kad nesutiktume sargybos Š. Nešė raštus kukšteroje ant kupros šunkeliais, šuntakiais Žem. Bėga šuntakiais kai knygnešys Sln. Šuñtakiais, šunkeliais vos ne vos išejo į vieškelį Užv. Seniau par tą mišką didesnių kelių nebuvo, buvo tik šuntakiai LTR(Šl). Vedė vedė visokiais šùntakiais Užp. Bet kokiam miške gali atrast šùntakį Slk. ║ NdŽ aplinkinis kelias, lankstas, šonkelis.
2. KŽ prk. apie gyvenimo, veiklos klystkelius: Mokslo šùntakiai DŽ, NdŽ. Kad ne Jablonskis, kažkokiais kalbos šuntakiais būtumėm šiandien dar klaidžioję J.Balč. Gera galva šuntakiais nevaikščioja Lš.
◊ į šùntakius nuvèsti padaryti nedorą, pasileidusį, suklaidinti: Ir gerą žmogų pasisekimai dažnai į šuntakius nuveda KrvP.šùntakiais nueĩti NdŽ, Ob pasidaryti nerimtam, nedoram, pasileisti.
Dictionary of the Lithuanian Language.